Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra: ką dažniausiai pamiršta įrenginių savininkai?

„Didžiausia klaida – manyti, kad potencialiai pavojingo įrenginio priežiūra baigiasi techninės būklės tikrinimu. Iš tiesų tai nuolatinis procesas, apimantis atsakingų darbuotojų kompetenciją, dokumentacijos tvarkymą, civilinės atsakomybės draudimą ir kasdienę įrenginio priežiūrą.“ – TUV NORD Lietuva ekspertai.

Lietuvoje eksploatuojami tūkstančiai potencialiai pavojingų įrenginių – slėginiai indai, kėlimo įrenginiai, eskalatoriai, liftai ir kita įranga, kurios netinkama priežiūra gali sukelti rimtų pasekmių darbuotojų saugai, turtui ar aplinkai.

TUV NORD Lietuva ekspertų patirtis rodo, kad viena dažniausių problemų – klaidingas požiūris į potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą. Daugelis įmonių mano, kad pakanka laiku atlikti techninės būklės tikrinimą, tačiau tai yra tik viena visos priežiūros sistemos dalis.

 Didžiausias mitas – priežiūra apsiriboja techninės būklės tikrinimu

Techninės būklės tikrinimas yra privalomas, tačiau jis nepakeičia nuolatinės priežiūros. Potencialiai pavojingų įrenginių savininkai turi užtikrinti visą priežiūros procesą, kuris vyksta per visą įrenginio eksploatavimo laikotarpį.

Praktikoje būtent netinkamai organizuojama priežiūra dažniausiai tampa teisės aktų pažeidimų, papildomų išlaidų ir padidėjusios nelaimingų atsitikimų rizikos priežastimi.

 Pirmiausia – įvertinkite, ar įrenginys priskiriamas potencialiai pavojingiems

Pirmasis žingsnis kiekvienam įrenginio savininkui – nustatyti, ar eksploatuojama įranga patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą.

Tik identifikavus įrenginį galima tinkamai įvertinti, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi jo eksploatavimui ir priežiūrai.

TUV NORD Lietuva ekspertai neretai susiduria su situacijomis, kai įmonės eksploatuoja potencialiai pavojingus įrenginius net nežinodamos, kad jiems taikomi papildomi priežiūros reikalavimai.

 Ką iš tikrųjų apima nuolatinė priežiūra?

Nuolatinė priežiūra nėra vien gedimų šalinimas ar remontas. Ji apima visumą veiksmų, skirtų užtikrinti saugų ir patikimą įrenginio darbą:

• periodines apžiūras;
• saugos įtaisų tikrinimą;
• eksploatacijos kontrolę;
• techninės būklės stebėjimą;
• defektų registravimą;
• priežiūros žurnalų pildymą;
• remonto organizavimą;
• techninės dokumentacijos tvarkymą.

Tinkamai vykdoma priežiūra leidžia ilgiau eksploatuoti įrenginį, sumažina gedimų tikimybę ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų.

 Kas gali vykdyti nuolatinę priežiūrą?

Pagal galiojančius teisės aktus nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą gali vykdyti:

• pats įrenginio savininkas;
• savininko paskirti kvalifikuoti darbuotojai;
• pagal sutartį pasamdytas fizinis arba juridinis asmuo.

Tinkamai įrenginių priežiūrai būtina kvalifikacija ir kompetencija

Vien atsakingo darbuotojo paskyrimas dar neužtikrina tinkamai organizuotos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros. Už nuolatinę priežiūrą atsakingas asmuo turi būti kvalifikuotas, turėti specialiųjų žinių ir praktinių įgūdžių. Todėl svarbu ne tik paskirti atsakingą darbuotoją, bet ir įsitikinti, kad jis atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Nuolatinę priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacinius reikalavimus galite rasti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakyme Nr. A1383 ir LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsakyme Nr. 4-490.

Civilinės atsakomybės draudimas – dažnai pamirštama pareiga

Vienas dažniausių pažeidimų – netinkamas arba apskritai neturimas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.

Svarbu žinoti, kad nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą vykdantis subjektas privalo būti apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo sutartyje turi būti aiškiai nurodyta potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros veikla, o minimali metinė draudimo suma turi siekti ne mažiau kaip 100 000 Eur.

 Neužtenka paskirti atsakingą asmenį – būtinos ir techninės priemonės

Nuolatinę priežiūrą vykdantis asmuo ar įmonė privalo turėti reikiamą įrangą, prietaisus ir priemones, numatytas teisės aktuose.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai atsakingi darbuotojai yra paskirti, tačiau neturi priemonių, reikalingų tinkamai vykdyti priežiūros funkcijas. Tokiu atveju laikoma, kad priežiūros sistema nėra visiškai užtikrinta.

 Dokumentacija – vienas svarbiausių įrodymų

Nelaimingo atsitikimo, incidento ar Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu būtent dokumentai tampa pagrindiniu įrodymu, kad priežiūra buvo organizuojama tinkamai.

Įmonė turi užtikrinti, kad būtų tvarkomi:

• įrenginių techniniai pasai;
• naudojimo instrukcijos;
• priežiūros žurnalai;
• remonto dokumentacija;
• techninės būklės tikrinimo ataskaitos;
• darbuotojų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;
• priežiūros grafikai.

 Dažniausiai nustatomi pažeidimai

TUV NORD Lietuva ekspertai dažniausiai nustato šiuos neatitikimus:

• nevykdoma nuolatinė priežiūra;
• nepaskirti atsakingi asmenys;
• nėra privalomojo civilinės atsakomybės draudimo;
• draudimo polise nenumatyta potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros veikla;
• sudaryta sutartis tik dėl remonto, o ne dėl nuolatinės priežiūros;
• nepildomi priežiūros žurnalai;
• nėra darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų;
• praleisti techninės būklės tikrinimo terminai;
• nesudaryti priežiūros grafikai;
• neturima būtinos įrangos ir prietaisų;
• netinkamai tvarkoma dokumentacija.

 Kaip įsitikinti, kad potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra organizuojama tinkamai?

Pradėkite nuo vidaus audito. TUV NORD Lietuva ekspertai rekomenduoja atsakyti į šiuos klausimus:

• Ar visi įrenginiai identifikuoti pagal potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą?
• Ar paskirti atsakingi darbuotojai?
• Ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus?
• Ar užtikrintas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas?
• Ar turima visa teisės aktuose numatyta įranga ir priemonės?
• Ar tvarkoma visa privaloma dokumentacija?
• Ar laikomasi techninės priežiūros ir techninės būklės tikrinimo terminų?

Tinkamai organizuota potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra – tai ne tik teisės aktų reikalavimų vykdymas. Tai investicija į darbuotojų saugą, įrangos patikimumą ir sklandžią įmonės veiklą.